Balandžio 25 dieną gimnazijoje svečiavosi švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė. Susitikime dalyvavo I-II klasių gimnazistų grupelė, istorijos mokytoja Gražina Kairiūkštienė, direktorė Asta Valuntienė ir Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Gitana Maasienė. Pirmokės gimnazistės pristatė savo sukurto laikraštuko „Žydai Pakruojyje“ pirmąjį numerį ir skaidres apie genocidą Pakruojo krašte. Gabija padeklamavo savo kūrybos eilėraštį apie žydus. Lektorė Ingrida supažindino su Pakruojo gyventojais žydais, jų likimu genocido metais ir lietuvių bandymais juos išgelbėti. Be to, papasakota ir apie Arūno Bubnio knygą „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“. Paskaitos pabaigoje žiūrėjome trumpametražį filmą apie žydų gelbėjimą „Porcelianinis vienaragis“. Labiausiai įsiminė lektorės paminėtas lietuvių ir žydų mokyklos skirtumas. Anot jos, žydų vaikai nebijo klausti. „Kvailų klausimų nebūna. Žmonės, kurie sako, kad klausimas kvailas, negeba į jį atsakyti“, – teigė viešnia. Esame dėkingi Ingridai Vilkienei už įsimintiną paskaitą ir didžiuojamės gimnazistėmis, kurios parengė puikius pristatymus apie Pakruojo žydus.

Gimnazijos jaunasis žurnalistas, III c klasės mokinys Vincentas Lekas

 

Kadangi ir toliau dalyvaujame projekto „Praeities aidai ateičiai“ veiklose, kovo 7 dieną mūsų gimnazijoje apsilankė žydų tautos istorijos papročių tyrinėtoja Asia Gutermonaitė kartu su Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresniąja bibliotekininke Gitana Maasiene.

Pirmiausia viešnia mums pristatė žydų gyvenimą tarpukario Lietuvoje. Be to, žemėlapyje nustatėme, kad tarpukario laikotarpiu 70% Pakruojo gyventojų sudarė žydai. Asia mums papasakojo apie vieną žydo gyvenimo dieną. Be kita ko, lektorė pristatė pagrindinius žydų atributus: „mezuzą“ – prie laukųjų durų prikalamą pailgą dėžutę su pergamento ritinėliu, kurią žydai prieš išeidami pabučiuoja kaip patvirtinimą Dievo tikėjimu; aukų dėžutę, kurią jie pasikabina savo virtuvėje; karpinį arba paveikslėlį, kuris kiekvieno žydo namuose pakabintas rytinėje (Jeruzalės) pusėje; prie marškinėlių prisiūtą kutą „cicit“, kuris žydams primena 613 įsakymų, kurių jie turi laikytis. Anot Asios, žydų kultūroje kiekviena smulkmena turi savo reikšmę ir simboliką. Beje, išgirdome ir jidiš kalbą – viešnia mums perskaitė eilėraštį šia kalba.

Renginyje buvo įteikta padėka istorijos mokytojai Gražinai Kairiūkštienei už bendradarbiavimą projekte. Esame labai dėkingi Asiai ir Gitanai už galimybę pažinti dalelę žydų kultūros.

III c klasės mokinys, jaunasis gimnazijos žurnalistas Vincentas Lekas

 

Nuotraukos Gitanos Maasienės, Gretos Gudaitės ir Vincento Leko.

Prasidėjo projektas „Praeities aidai ateičiai“, kurio veiklos supažindina jaunąją kartą su žydų gyvenimu tarpukario Lietuvoje, istorija, papročiais, kultūra, taip pat prisimenami tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai, pagerbiamos Holokausto aukos. Dalyvaudama šiame projekte grupelė I, II ir III gimnazijos klasių mokinių su istorijos mokytoja Gražina Kairiūkštiene ir Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresniąja bibliotekininke Gitana Maasiene sausio 27-ąją minėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

Pirmiausia nuvykome į Morkakalnį, Pakruojo žydų žudynių vietą. Ten uždegėme žvakelę ir Gitana mums papasakojo apie būtent čia vykusį Holokaustą. Žodį tarė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir mero pavaduotojas Virginijus Kacilevičius.

Vėliau sinagogoje žiūrėjome du dokumentinius filmus. Pirmasis filmas „Lala“ sužavėjo šuns ištikimybe žmogui ir mintimi, jog meilė ir didžiausioje grėsmės akivaizdoje visada nugali neapykantą. Filmas „Beilė: menininkė ir jos palikimas“ pasakojo apie vieną žydų menininkę, jos šeimos bendrystę, atvirumą ir pagalbą kitiems žmonėms. Tai patvirtina ir kino juostoje nuskambėjusi frazė: „Beilės namai visada būdavo pilni žmonių.“

Po filmų peržiūros vykome į Šiaulių apskrities žydų bendruomenės namus. Mus pasitiko jos vadovas Sania Kerbelis, kuris papasakojo apie Šiaulių apskrities žydų bendruomenės veiklas, supažindino su žydų istorija, Holokausto laikotarpį. Taip pat aprodė mažytę sinagogą, įsikūrusią viename iš bendruomenės namo kambarių. Mus netgi pavaišino macais – tradiciniais žydų paplotėliais, kurie pakeisdavo duoną.

Vėliau lankėmės Šiaulių geto vietoje. Čia izraelietė Gita dalijosi prisiminimais ir padainavo savo kūrybos dainą, kurią skyrė mamai, kuri kalėjo Šiaulių gete. Paskui vykome į vienintelį Lietuvoje esantį Pasaulio Tautų Teisuolių skverą ir uždegėme žvakelę. Žodį tarė Seimo narys Stasys Tumėnas ir Šiaulių vicemeras.

Žiaurius Holokausto įvykius svarbu prisiminti, minėti atminimo dienas, kad gyvuotų teisingumas ir nepasikartotų tai, kas buvo baisaus. Deja... Jau beveik metus vyksta karas Ukrainoje. Turime padaryti viską, kad tai sustabdytume.

III c klasės mokinys, gimnazijos jaunasis žurnalistas Vincentas Lekas