Gimnazijos istorija

Archyviniuose dokumentuose žinios apie švietimą Pakruojyje aptinkamos nuo XIX a. vidurio. Parapinės mokyklos anksčiau galėjo ir nebūti, nes Pakruojo bažnyčia neturėjo užrašytos žemės. Kunigą išlaikė dvaras. Dvare mokykla buvo nuo XIX a. pradžios.

1851 m. veikė parapinė mokykla, kurioje mokėsi 20 mokinių. 1857 m. – 34, 1858 – 40, 1859 – 20, 1860 – 19, 1861 – 19, 1862 – 66, 1863 – 156 mokiniai. Parapinės mokyklos buvo uždraustos 1863 m. Tais metais Pakruojo mokykloje mokytoju dirbo A. Rešetnikovas – stačiatikis, baigęs Panevėžio mokytojų seminariją.

1866 m., Pakruojyje atidaryta valdinė mokykla. Mokytojas buvo Arsenijus Riazancevas, baigęs Panevėžio mokytojų seminariją. Tuo metu mokyklą išlaikė valsčius.

Nuo 1905 m. Pakruojyje kunigu dirbo Jonas Januška. Jis agitavo vykdyti 1905 m. Vilniaus Didžiojo Seimo nutarimus. 1905 m. lapkričio 16 d., grįždamas iš kalėdojimo, prie Kruojos upės pasakė kalbą, kurią baigė šūkiu: „Nereikia rusų mokytojų ir raštininkų! Valio!“

1907 m. „Šaltinyje“ (Nr.11, p. 172) aptinkama žinutė, kad Pakruojo mokytojas rusas savo iniciatyva pradėjo vaikus mokyti lietuviškai skaityti ir rašyti.

1908 m. valdinėje mokykloje mokėsi 71 berniukas ir 3 mergaitės. Nuo 1902 m. mokytojavo N. Šulcas, stačiatikis, baigęs Veiverių mokytojų seminariją.

1908 m. lapkričio 16 d. įvyko steigiamasis „Saulės“ draugijos susirinkimas, kuriame nutarta įkurti vienklasę lietuvių mergaičių mokyklą. Ji buvo veikė Mažeikonių kaime, kol 1911 m. valdžia ją uždarė.

1910 m. Pakruojo valdinėje mokykloje mokėsi 40 mokinių. Išvykus mokytojui rusui, jį pavadavo lietuvis Stelmokas. Žmonės ėmė rūpintis, kad jis čia dirbti liktų nuolat, tačiau inspektorius Italinskis su tuo nesutiko ir atsiuntė mokytoją rusą. Kartą visi mokiniai nebaigę pamokų išėjo namo. Po šio mokinių streiko prasidėjo tardymai. Mokytoją Stelmoką iškėlė, tačiau į jo vietą atsiuntė kitą lietuvį dirbti ruso mokytojo padėjėju.

1911 m. pavasarį mokykloje mokėsi 114 mokinių, iš jų 37 mergaitės. Daug vargo pakruojiečiai, kol išsikovojo lietuvį mokytoją. 1911 m. sausio mėnesį lietuvis mokytojas buvo paskirtas antruoju mokytoju. Dėl tokio sprendimo kai kurie pakruojiečiai buvo areštuoti. Kaip vyko mokymas Pakruojo miestelyje po to, duomenų rasti nepavyko, tačiau Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu mokyklos veikla aiški.

Remiantis Lietuvos Centrinio archyvo duomenimis, galima teigti, jog Pakruojyje mokykla veikė nuo 1919 – 1920 m. Tada joje dirbo du mokytojai: mokyklos vedėjas Petras Kriščiūnas ir mokytoja Emilija Kriščiūnienė. Mokykla buvo dviejų komplektų: I – III skyrius ir II – IV skyriai, kuriuose mokėsi 114 mokinių. Prie mokyklos veikė ir kursai suaugusiems.

Nuo 1924 m. Pakruojo pradinėje mokykloje jau buvo trys komplektai, dirbo taip pat trys mokytojai. Su III – IV skyriais dirbo mokyklos vedėjas P. Krikščiūnas, su II skyriumi – E. Krikščiūnienė, o su I skyriumi P. Grikinaitė. Be to, gerėjo mokyklos materialinė bazė, keitėsi vadovėliai. 1927 m. įvyko pasikeitimai mokytojų tarpe: vietoje mokytojos E.Krikščiūnienės pradėjo dirbti mokytoja Michalina Dunduraitė, baigusi VI gimnazijos kalses. Mokytojai keitėsi ir 1928 m.: išvykusią mokytoją M. Dunduraitę pakeitė mokytoja Ona Bračaitė. Tais metais mokykloje, ypač vyresniuose skyriuose, sumažėjo mokinių skaičius. 1928 m. mokėsi 85 mokiniai: pirmame skyriuje 44, II – 17, III – 5, IV – 15 mokinių.

Iki 1929 m. Pakruojo pradinė mokykla buvo trijų komplektų, o nuo 1930 m. pradžios – penkių komplektų. Taip pat pasikeitė mokytojų sudėtis: mokyklos vedėjas – Balys Mackus. Mokytojai: Bronislava Kiukytė, Petras Krikščiūnas, Alteris Rubinovičius (dirbo su atskiru žydų komplektu), Sofija Ušinskienė.

Savo atsiminimuose rašo buvusi šios mokyklos mokinė, o dabar mokytoja, pensininkė Janina Mykolaitienė, kad 1931 m. mokykla sudegė iki pat pamatų, tad vaikai mokėsi erdvesniuose miestelio namuose. Valsčiaus savivaldybei teko sudėtingas uždavinys – reikėjo ne tik laikinai patalpinti mokinius, bet ir pastatyti naują mokyklą. To meto valsčiaus vadovų ir gyventojų ryžtas stebėtinas – mokykla atstatyta per vienerius metus. Nuo 1933 m. mokykloje nebedirbo ilgametis šios mokyklos vedėjas ir mokytojas P. Krikščiūnas. Jį pakeitė mokytoja Ona Mockuvienė. 1933 – 1934 m. laikotarpiu įvyko daug pasikeitimų mokytojų kolektyve: vietoje S. Ušinskienės, B. Kiukytės ir A. Rubinovičiaus pradėjo dirbti nauji mokytojai – tai Kripas Aleksas, Kripienė Pajauta ir Kaganas Chaimas. 1934 m. Prie Pakruojo pradinės mokyklos įsteigtas V skyrius.

1939 – 1940 m. į Pakruojo mokyklos mokytojų kolektyvą atvyko naujas kolega (jau šeštasis) – Liudas Osipauskas. Pakruojo pradinėje mokykloje dirbo pakankamą kvalifikaciją turintys mokytojai. Tokie buvo paskutiniai mokslo metai Nepriklausomoje Lietuvoje.

1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, o 1941 m. prasidėjo deportacijos į Sovietų Sąjungos gilumą. Jos palietė ir mokyklą: kartu su tėvais išvežti mokiniai, dalis mokytojų. 1941 – 1942 m. m. Pakruojo pradinėje mokykloje – beveik naujas kolektyvas. Mokyklos vedėjas – A.Kripas, mokytojai: I.Brazys, L.Krauleidienė, P.Kripienė, J.Sirusaitė ir Z.Paulaitienė. Pradinė mokykla Pakruojyje buvo iki 1944 m.

1944 m. liepos mėnesį Pakruojyje įsitvirtino sovietinė valdžia. Būtent dėl to prasidėjo pertvarkymai. 1944 m. spalio mėn. Pakruojo miestelyje atidaryta progimnazija. Jos patalpos buvo pradinės mokyklos pastate. Progimnazijoje buvo dvi pirmos, dvi antros ir dvi trečios klasės. Mokinių – apie 184. 1945 – 1946 m. progimnazija išleido pirmąją mokinių laidą. Direktoriais dirbo V.Misevičius, M. Petrauskas. Progimnazijos mokytojai buvo šie: Br. Svila, J. Teišerskis, Alg. Taraškevičius, J. Požėla, J. Nakas, I. Priekutė, V. Bernotavičienė, F. Martinaitytė, I. Venckus, K. Sakavičius, S. Beinorienė.

1946 – 1947 m.m. Pakruojo progimnazija perorganizuota į Pakruojo gimnaziją. Pirmuoju gimnazijos direktoriumi dirbo J. Požėla. 1948 – 1949 m.m. Pakruojo gimnaziją baigė pirmoji abiturientų laida. Tuomet direktorė buvo Felicija Martinaitytė – Kreslauskienė; mokytojai: Vl. Daukas, O. Jankutė, A. Namikas, P. Petrišiūnas, V. Pilipauskas, B. Prapuolenis, S. Garnelis, S. Beinorienė, Saja, E. Čerbaitė, J. Krasauskienė, E. Laurišaitė, A. Morkūnas, E. Čiuberskytė, N. Balutienė, V. Dovydauskas.

2002 m. rugsėjo mėn. Pakruojo „Atžalyno“ vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas ir nuo šiol ji vadinasi Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija.

Mūsų gimnazija yra išgryninta – turi tik I, II, III ir IV klases. 2009 m. išleista paskutinė abiturientų laida, kuri mokėsi šioje mokykloje nuo 5 klasės. Mokiniai į I gimnazijos klasę renkasi iš aplinkinių pagrindinių mokyklų. Per gimnazijos egzistavimo laikotarpį susiformavo nauji reikalavimai, naujos tradicijos, kitoks požiūris į darbą, poilsį. Mokykloje dirba kūrybingas ir darbštus mokytojų kolektyvas. Nors jis ir keitėsi, tačiau didelė dalis mokytojų šioje mokykloje dirba ne vieną dešimtmetį.

„Atžalyno“ mokyklai nuo 1988 m. vadovauja direktorius Kęstutis Razumas.