Yra akimirkų, kurios praeina greitai, tačiau širdyje pasilieka visam gyvenimui. Tokia mūsų gimnazijos šokėjams tapo Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku, ratu, kartu“. Atrodo, dar visai neseniai skaičiavome repeticijų dienas, o šiandien jau gyvename prisiminimais. Šventė dovanojo ne tik aplodismentus, bet ir naujas pažintis, šypsenas, bendrystės jausmą. Tai akimirkos, primenančios, kad didžiausi dalykai gimsta tuomet, kai daugybė širdžių plaka vienu ritmu.
Ištvėrėme alinantį vasaros karštį, netikėtai užklupusį lietų, ilgas repeticijas, nuovargį ir jaudulį prieš išeidami į aikštę. Tačiau nė viena kliūtis neužgožė pasididžiavimo būti šios nepaprastos šventės dalimi. Kiekvienas žingsnis, kiekviena melodija ir kiekviena kartu praleista minutė priminė, kokia stipri gali būti bendrystė. Mus pakylėjo jausmas būti kartu, kvėpuoti tuo pačiu ritmu ir suprasti, kad kuriame kažką daug didingesnio už save.
Kai tūkstančiai šokėjų susiliejo į vieną bendrą šokį, ne vieno akyse suspindo ašaros. Tą akimirką ypač stipriai pajutome vienybės ir meilės savo kraštui galią. Tikiu, kad po daugelio metų, prisiminę šias dienas, pirmiausia, galvosime ne apie nuovargį ar ilgas repeticijas, o apie nepakartojamą jausmą būti kartu.
Nuoširdžiausius padėkos žodžius tariu gimnazijos šokėjams už ištvermę ir meilę tautiniam šokiui. Už rūpestį, kantrybę ir padrąsinantį žodį nuoširdžiai dėkojame mus lydėjusioms mokytojoms – mokinio padėjėjai Laimai Žemaičiūnienei ir III gimnazijos klasių kuratorei Deimantei Juknevičienei. Dėkojame ir vairuotojams, kurie atsakingai bei rūpestingai lydėjo mus šioje kelionėje, tačiau ypatingą padėką tariame gimnazijos vairuotojui Audriui Ožalui.
Šventė baigėsi, nutilo melodijos, tačiau tai, ką patyrėme, liks su mumis dar labai ilgai. Liks apkabinimai po pasirodymų, nuoširdžios šypsenos, jaudulio ašaros ir prisiminimai, kuriuos saugosime visą gyvenimą.
Šokių mokytoja A. Geležinytė-Šniukienė
