Sveiki visi! Norėčiau padėkoti visiems, kurie už mane balsavo ir suteikė galimybę tapti gimnazijos mokinių prezidente. Stengsiuosi atsižvelgti į Jūsų norus ir kartu bandysime juos įgyvendinti. 

III c klasės gimnazistė Sandra Jurytė

Gera, anot poeto Marcelijaus Martinaičio, gražiai skubėti, bet malonu ir stabtelėti... Spalio 9-osios rytas pakvietė pasidalinti širdies švytėjimu, pasidžiaugti sutiktais žmonėmis ir naujais atradimais. Buvo miela gimnazijos bibliotekoje prie kavos puodelio pasišnekučiuoti su Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro direktore Rima Juozapavičiene, metodininkėmis Greta Jasiūniene ir Jūrate Morkūnaite, gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Bertuliene, atliekančia direktoriaus pareigas. Viešnios atskubėjo su atminimo dovanomis ir padėkomis už nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, pažangių idėjų taikymą ir jų sklaidą. Apdovanojimai įteikti mokytojoms Ingai Ušinskaitei, Daivai Makauskienei, Ritai Vinskūnaitei ir Romualdai Juknevičienei. Už galimybę domėtis ir skleisti inovatyvias idėjas pedagogės dėkingos viešnioms ir visada motyvuojančiai bei įkvepiančiai gimnazijos administracijai. Gražaus jubiliejaus proga Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro kolektyvui linkime, kad Jūsų šviesa spindėtų ir tamsoje... Kurkite ir toliau meilę širdimi, lūpomis, žvilgsniu, nepaliaukite gėrėtis, stebėtis ir dalytis. Ačiū už Jūsų jautrų buvimą šalia.

Spalio 5 d. – Tarptautinė mokytojų diena. Kaip ir kiekvienais metais, gimnazijos abiturientai surengė pedagogams nepamirštamą šventę. Nuo pat ankstyvo ryto mokytojai pateko į XIX a. dvarišką aplinką: skambant klasikinės muzikos akordams, juos pasitiko patys dvariškiai, kurie pakvietė įsiamžinti prie elegantiškosios fotosienelės. Gavę kvietimus po 4 pamokų pedagogai atvyko į arbatos degustaciją, vykusią Pakruojo „Atžalyno“ pobūvių salėje. Prie durų laukė dvaro ponios ir pasiūlė išsirinkti dvariškąjį aksesuarą: skrybėlę, cilindrą, šalikėlį. Visą popietę mūsų mokytojai galėjo žavėtis gyvos muzikos garsais, dainomis, mokinių kurta poezija, ragauti skaniausios arbatos ir naminių abiturientų desertų, pamiršti rūpesčius ir pabendrauti, kitaip tariant, pasijusti tikrais ponais ir poniomis.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisidėjote prie šventės organizavimo, puošėte gimnazijos erdves, tariame ačiū smuiko virtuozui Jokūbui ir merginų ansambliui. Ir, žinoma, nepaprastai dėkingi esame Jums, mūsų mokytojai, už tai, kad ESATE, nepamirškite, jog visi Jūs svarbūs ir reikalingi kiekvienam iš mūsų!

Abiturientė, jaunoji gimnazijos žurnalistė Gabrielė Misius

Žurnalistės Agnė ir Žymantė Jums dovanoja renginio akimirkas...

Spalio 9-ąją vyko gimnazijos mokinių prezidento rinkimai. Mokiniai po 3 ir 4 pamokų per pertraukas būriavosi pirmajame aukšte, kur pasirašę gaudavo biuletenį ir nuėję prie balsadėžės galėjo pareikšti savo valią. Pasirinkti kandidatę, iš kurios tikimasi realių pokyčių, padėjo prieš rinkimus vykę debatai. Apie juos ir ne tik skaitykite specialiame gimnazijos laikraštyje. Jau greitai...

 

Šiltas ir saulėtas ruduo vilioja praleisti daugiau laiko lauke, pasimėgauti maloniu oru ir vis spalvingiau besipuošiančia gamta. Grupė gimnazijos mokytojų taip pat neliko abejingi šioms vilionėms ir rugsėjo 26 dieną, turizmo dienos išvakarėse, nusprendė eiti į žygį. Maršrutą pasiūlė mokytoja V. Gudonienė, kuri yra patyrusi žygeivė. Taigi, pasirinkome keliauti vaizdinga Dubysos pakrante skalvių keliais.

Šeštadienio rytą atvykome į Seredžiaus miestelį, jaukiai įsikūrusį Dubysos ir Nemuno santakoje, kurios grožis puikiausiai atsiskleidžia nuo piliakalnio, esančio gyvenvietės centre. Tačiau kopimą į piliakalnį atidėjome vėlesniam laikui – pirmiausia prisistatėme registracijos vietoje ir leidomės į žygį. Dauguma buvome pasirinkę 20 kilometrų maršrutą, kuris kėlė šiokį tokį nerimą, nes negalime pasigirti, kad esame patyrę ilgų distancijų ėjikai. Visgi iššūkis buvo priimtas.

Kelionės pradžią lydėjo pakili nuotaika, ryto saulėje spindinti gamta nuteikė optimistiškai. Smagiai ėjome tykiomis Dubysos pakrantėmis kalbėdamiesi, nusiskindami vieną kitą gervuogę. Pirmoje stotelėje vis dar jautėmės žvalūs, pasistiprinę ir pailsėję patraukėme toliau. Pusiaukelėje, vaizdingoje vietoje ant kalvų, priėjome sodybą, įspūdingas pasirodė ir kaimo pavadinimas Išlestakiai. Čia buvome svetingai sutikti ir pavaišinti puodeliu mėtų arbatos, paragavome sūrio ir medaus, apsilankėme vieninteliame Lietuvoje speleologijos muziejuje.

Atrodė, kad buvo likę visai nedaug, tik pusė kelio... Tačiau prasidėjo kliūčių ruožas – gana gilią upelio vagą turėjome pereiti rąstu, po to įkopti į aukštą ir statų šlaitą ir dar ilgokai keliauti pamiškėmis ir laukais pro nuošalius kaimelius ir sodybas. Už kiekvieno posūkio tikėjomės išvysti finišą, tačiau jo vis nesimatė, įveikus vieną kelio atkarpą, prieš akis atsiverdavo kita, dar ilgesnė. Paskutinieji kilometrai iš kai kurių keliautojų pareikalavo sukaupti visas jėgas ir tapo tikru valios išbandymu. Tačiau visi pasiekėme tikslą. „Išgvildenome Dubysos kodą“ – toks gali būti žygio pavadinimas. Jautėmės užsitarnavę sočios košės, arbatos ir obuolių, kuriais pakelėje vaišino vietos gyventojai. Beliko įkopti į Palemono piliakalnį, jį buvome pasilikę žygio pabaigoje. Kiek dvejojome, ar beužteks jėgų. Tačiau į viršūnę vedė patogūs mediniai laiptai, dėl kurių lipimas pasirodė visiškai nesunkus ir patogus, lyginant su nueitomis bekelės atkarpomis.

Namo išvykome pavargę, bet patenkinti kartu unikalioje gamtoje turiningai praleistu laiku.

Mokytoja Vilija Pačekajienė