Kovo 22 d. popietę Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos kolektyvas skubėjo į Šiaulių „Apollo“ boulingo klubą. Kiek džiugesio, puikių emocijų suteikia lemtingas smūgis net ir daugiau patyrusiam žaidėjui, o ką jau kalbėti apie kolegą, pirmąkart atsistojusį prie boulingo takelio. Po intensyvaus žaidimo kaip viena didelė šeima susėdome „Akropolio“ kavinėje „Katpėdėlė“ prie bendro vakarienės stalo. Juk žmogus laimingas, gali dar geriau dirbti, kai vienija ne tik akademinė veikla, bet ir bendri interesai, kultūra, sportas. Puiki išvyka, pataikyta ne tik į kėglius, bet ir į kolektyvo nuoširdžią bendrystę.

Dėkojame organizatoriams!

 

Smagiai prasidėjo pedagogų, mokinių ir tėvelių diskusija kovo 20-osios pavakarę. Pirmoji užduotis kai kam atrodė sunkoka, nes reikėjo pasakyti, kas gero šiandien įvyko. Atsakymų buvo įvairių: nebuvo pirmos pamokos, neįvyko mokymai, užsivedė mašina, nepavėlavau į darbą, pirmokai atliko tyrimą ir t.t. Pasirodo, kiekvienas galime pasidžiaugti įvairiais dienos įvykiais.

Susitikimo moderotorė Roma Stočkė trumpai pristatė perdavimo signalų, žinučių ir pranešimų istoriją, papasakojo, kokiomis priemonėmis ir kaip buvo siunčiami pranešimai. Ji akcentavo, kad pirmoji telegrama buvo išsiųsta 1844 m. Visi bandė mintinai suskaičiuoti, kiek nuo to laiko praėjo metų. Nesuklysti padėjo išmanieji telefonai. Taigi, suskaičiavome, kad nuo telegrafo išradimo praėjo 180 metų.

Diskusijos dalyviai dirbo grupelėse ir bandė prisiminti, kada paskutinį kartą ko nors laukė, kaip laukdami jautėsi, ką veikė ir kas tuo metu buvo šalia. Gimnazijos direktorė Asta Valuntienė teigė, kad paskutinį kartą ji laukė vyro, grįžtančio iš krepšinio varžybų, laukdama jaudinosi ir „skrolino“ telefone, o šalia jos namuose buvo sūnus. Fizikos mokytoja Vida Imanavičiūtė pasakojo, kad laukė pakvietimo į fizikos respublikinę olimpiadą ir labai jaudinosi, dažnai tikrino elektroninio pašto bei telefono žinutes, na, o šalia buvo Karolis (mokinys, kuris buvo pakviestas į olimpiadą), kuris visą laiką ramino ir sakė: „Ramiai, mokytoja, ramiai.“ Pavaduotoja ugdymui Rasa Augustinaitienė prisiminė, kaip su marčia stebėjo sūnaus lėktuvo skrydį ir labai laukė, kada atsidarys namų durys ir jis įeis. Minčių ir papasakotų istorijų buvo labai įvairių, juokingų ir įdomių.

Ketvirtų klasių kuratorė Inesa Tamulionytė-Poškauskienė pastebėjo, kad dalyviai dažnai mini jausmus, pareigą, žmogiškumą. Moderatorė Roma Stočkė įrodė, kad atsakymus padeda rasti penki klausimai, prasidedantys kodėl? Ji siūlė juos užduoti sau, kai neturi atsakymų. Susirinkusieji diskutavo apie dirbtinį intelektą, padarė išvadą, kad technologijos keičia bendravimą, bet ne visus žmones ir jų jausmus. Mama Edita Šapokienė dėkojo Romai Stočkei už puikią, emociškai laisvą diskusiją, kurioje netrūko šypsenų, juoko, jautėsi atsipalaidavimas, noras pabūti kartu ir išlaukti atsakymo tyloje.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Bertulienė

 

Kuriame ir mokomės. Gimnazijos bibliotekoje pristatoma A. Mickevičiaus eilėraščio „Odė jaunystei“ semantinė schema, sukurta III kl. mokinių.

Kviečiame apsilankyti bibliotekoje ir pamatysite, kaip teksto analizė, eilėraščio skaitymas tampa meno kūriniu.

 

Kovo 20 d. Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje lankėsi Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Šiaulių regiono Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyriausioji verbuotoja kapitonė Ieva Mocienė ir verbuotojas seržantas Arūnas Navickis. Kapitonė Ieva mokiniams pristatė krašto apsaugos sistemą ir visiems priminė, kad saugumas Lietuvoje priklauso nuo jos kariuomenės. Lietuvos kariuomenės atstovai gimnazistams pasakojo apie nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, galimybes joje, krašto apsaugos savanorių pajėgas ir kodėl verta tapti kariu savanoriu. Gimnazistai ne tik susipažino su profesionalaus kario profesija, bet ir sužinojo daug įdomių faktų apie studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Karininkai aptarė ir itin aktualią temą mokiniams – atlyginimus ir stipendijas. O neapsisprendusiems, kokią profesiją rinktis baigus gimnaziją, rekomendavo rinktis savanorišką karo tarnybą, kuri atveria platesnes galimybes renkantis studijas ne tik Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Karjeros specialistė Eglė Valantinaitė-Krikščiūnė

 

Kovo 20 dieną minėjome Žemės dieną, bet verta papasakoti, kas įvyko išvakarėse. O kovo 19 d. į kepinių mugę gimnazijoje visus pakvietė II c klasės mokiniai. Neatsitiktinai. Buvo puiku – kvepėjo pyragais, pasigardžiavome, o antrokai ir sumanymą įgyvendino. II c klasės mokinė Urtė pasiūlė už surinktus pinigus nupirkti vasarinės obels „Piros“ sodinuką ir jį padovanoti gimnazijai. Šiandien Žemės dieną paminėjome kitaip – II c klasės mokiniai kartu su direktore Asta Valuntiene, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Bertuliene ir biologijos mokytoja Daiva Makauskiene gimnazijos sode pasodino obelį – visi nekantriai lauksime vaisių. Be to, pasidalijome mintimis apie Žemės dienos prasmę, iškėlėme vėliavą, pasidžiaugėme pavasario gaiva. Kitų klasių antrokai rašė laiškus ateities kartoms, kūrė plakatus – vėl iš naujo tarsi mokėmės saugoti gamtą ir gyventi tvariai.