Talentingam poetui prilygti sunku, bet kartais įdomu pabandyti. I^a ir I^b gimnazistai kartu su lietuvių kalbos mokytoja Romualda Juknevičiene išnagrinėjo Sigito Gedos kūrinį „Giesmė apie pasaulio medį“ ir aptarė, koks Lietuvos ir lietuvio paveikslas išryškėja eilėraštyje. Mokinių laukė kūrybinė užduotis - pasirinkti istorinį įvykį ir sukurti vieną posmą. Privalomos sąlygos - būtina išlaikyti kryžminį Sigito Gedos eilėraščio rimą ir strofą baigti nurodytu žodžiu ar fraze, pavyzdžiui, „žmonės Lietuvos“. Prisiminėme Sausio 13-osios įvykius, jų svarbą tėvynei, pakalbėjome apie žmonių ryžtą ir nepasidavimą.

I^a ir I^b gimnazistų kūrybiniai bandymai...

Žmonės Vilniuj prie Televizijos bokšto stovėjo,

Ne viena karta dar jiems padėkos. 

Žmonės tik laisvės norėjo, 

Gynėsi žmonės iš Lietuvos. 

Laurynas G., I^b

Šaltą žiemos naktį vieną,

Bejausmiams sovietų tankams atdundėjus,

Vyrai apjuosė didįjį bokštą

Šaukdami: „Mes iš Lietuvos“.

Karolis S., I^b

Nė vienas nebijojo kovoti už tėvynę,

Dainom apsiginklavę, nebijantys tamsos.

Jie meldėsi ir verkė, svajojo apie laisvę -

Visi juk ten žinojo - jie žmonės Lietuvos.

Greta R., ^Ia

Speiguotą, šaltą naktį vėjas staugė,

Visi bijojo, laukė ir tikėjosi taikos.

Siaubingi, bjaurūs žmonės rėkė, šaudė,

Bet ėjome į priekį drąsiai, nes mes iš Lietuvos.

Vika Š., I^b

Nuaidėjo Vilniumi kareivių riksmai,

Netrūko lietuviams stiprybės, drąsos.

Laisvės norėjo lietuvių vaikai,

Teka jų gyslomis kraujas Lietuvos.

Eva N., I^b

Televizijos bokštą apjuosę, savo tautą jie gynė

Beginkliai, išsekę, bet nepraradę drąsos,

Jie stojo prieš tankus už savo tėvynę

Nepabūgę mirties kartojo: „Mes esam žmonės Lietuvos.“

Dominykas P., I^a

Aplink bokštą jie stovėjo, sprogmenų ir tankų garsai aidėjo.

Kovojo, nesitraukė, nepaliko be kovos.

Greitai jų gretos retėjo, aukų vis daugėjo.

Bet jie laimėjo, apgynė laisvę savo tėvynės Lietuvos.

Žavinta L., I^a

Sujudo, sukruto lietuviai,

Jie bokšto TV saugot stojo.

Ir pečius jie surėmę stipriai

Parodė, kad jie iš Lietuvos.

Viktorija Ž., I^a

2017-01-10 gimnazistai su gimtosios kalbos ir literatūros mokytojomis rinkosi į konferencijų ir posėdžių salę, kur vyko susitikimas su skaitovu Raimundu Lukšu.

Pirmokai gimnazistai sužavėti ir susimąstę klausėsi aktoriaus skaitomų prancūzų rašytojo Antuano de Sent-Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“ ištraukų, paįvairintų nuostabiais piešiniais. Antrokus sudomino E. Hemingvėjaus apysakos „Senis ir jūra“ siužeto vingrybės ir pagrindinio veikėjo atkaklus tikslo siekimas. Trečiokai gilinosi į Just. Marcinkevičiaus draminės trilogijos „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ fragmentus ir bandė suvokti aktoriaus pristatomą istorinę – kultūrinę situaciją. Nuoširdus bendravimas užsimezgė ir su abiturientais, kuriems R. Lukšas įtaigiai skaitė B. Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ ištraukas.

Aktorius pas mus svečiuojasi ne pirmą kartą ir visada užburia jo mokėjimas bendrauti, kalbos įtaigumas, be to, jam puikiai pavyksta atskleisti skaitomų kūrinių grožį. Džiaugiamės mūsų gimnazistų atidžiu klausymu ir dėkojame profesionaliam skaitovui už dvasingumo pamokas.

Vykinta Čeponytė, III^a klasės gimnazistė

 

Prieš pat mokinių atostogas gimnazijoje vyksta jau tradiciniu tapęs kalėdinis karnavalas. Šiemet mokiniai turėjo galimybę prisiminti įvairias pasakas ir jas sušiuolaikinti. Gimnazistai paruošė vaidinimus, pademonstravo savo fantaziją, kūrybiškai realizavo kilusias idėjas. Buvo galima išvysti įvairių pasakų įdomias interpretacijas. Įsitikinome, kad mūsų mokiniams netrūksta sąmojo, pasidžiaugėme puošusios klasės išradingumu, šauniais renginio vedėjais, iniciatyviu gimnazijos mokinių prezidentu Dovydu. Renginio pabaigoje visoms pasirodžiusioms klasėms buvo įteiktos nominacijos. Vėliau mokiniai dar dalijosi įspūdžiais klasių auklėtojų kabinetuose, iki vėlumos tęsėsi diskoteka.

Kviečiame dar kartą prisiminti karnavalo akimirkas...

Gruodžio pabaigoje prikūrę įvairių kalėdinių atvirukų, paruošę kompoziciją „Esame palaiminti...“, iškepę keksiukų bei imbierinių sausainių nuvykome į Rozalimo Švč. M. Marijos Vardo parapijos senjorų namus. Buvome be galo laimingi galėję bent šiek tiek pabūti su žmonėmis, kurių akys ilgisi bendrystės ir šilumos. Senoliai troško dainų, šokių ir atrodė, kad širdyse jie vis dar vaikai.

Įdomiausia buvo klausytis kiekvieno iš jų skirtingos gyvenimo istorijos. Seneliai pasakojo apie tą laiką, kai dar turėjo jėgų dirbti, rūpintis namais. Tačiau dabar jie yra prižiūrimi be galo nuoširdžių slaugytojų, kurios myli juos kaip savo tėvus.

Turėjome galimybę senjorus palydėti į kambarius ir išsamiau pasikalbėti apie jų būtį bei buitį. Atrodė, kad jų lūpomis kalba gyvenimo patirtis, išgirdome daug išmintingų patarimų ir pamokymų. Seneliai labai maloniai mus priėmė ir buvo labai gera žinoti, kad bent kelias jų kasdienybės valandas nuskaidrino šviesi nuotaika.

Tikimės, kad ateityje dar būtinai nuvyksime į senjorų namus ir susėsime pabendrauti su senoliais bei nuvešime jiems lauktuvių.

„Atžalyno“ gimnazijos samariečiai

 

...kai neregė naktis sužvarbusiomis kojomis keliaus mūsų namų stogais, norėtume palinkėti, kad žvaigždės Paukščių Taku atneštų šviesą į namus...

...kai šiaurys savo žvarbiomis dainomis siautės ir vėjo šuoliais belsis į mūsų sielas, norėtume, kad būtų šalia rankos, jausmų pilnom rieškutėm....

...kai gruodžio kelias pasidengs ledu, namų kepurės, surištos varveklių liežuviais, tyliai spengs šalčio deimantu, tikėkim, kad bus šalia karšta širdis...

...kai iš dangaus į mūsų delnus kris sustingusios piemenėlių ašaros, tikėkim, kad saulė grįš dangum žvaigždėtu...

...kai jaunatis smailiu savo ragu išplėš dangaus tamsumos paklodę, tegul sustoja Laikas...

...kai akimis aprėpsim savo dangų, metus, lyg duonos riekę mes atpjovę, sutiksim jau Naujus metus: tegul jie būna šviesūs, sušildyti mylinčiom širdim ir išmintim...

Visi mes turime galią teikti laimę...klausydami, stebėdami, padėdami... Stebuklai nutupia ant mūsų širdies rūmų ir barsto pro langus sidabrinius varpelių skambėjimus... Kažkas juk atverta. Laukiama. Ilgimasi... Kaipgi be to? Juk šv. Kalėdos...

Kupini tyro vidinio džiaugsmo ieškokime susikalbėjimo žodžių ir jungiančios tylos. Kristaus gimimo šventės džiaugsmą kurkime iš meilės, žvilgsnių, žodžių, gerų ir nesumeluotų. Nuoširdžiai linkime dieviškos malonės, žmogiškos vilties, širdies šilumos, švelnumo ir į mus keliaujančios paslapties... Vidinės ramybės ir viltingo šv. Kalėdų ryto ir laimingų Naujųjų 2017 metų!

Jaunieji gimnazijos žurnalistai

Paskutinė savaitė prieš šv. Kalėdų ir Naujųjų metų atostogas prasidėjo turiningai – mokiniai gimnazijos konferencijų ir posėdžių salėje bendravo su pakruojiete Simona Albavičiūte, jaunimui geriau žinoma kaip Simona Bandita. Ji šioje mokykloje mokėsi prieš 13 metų. Viešnia akcentavo svarbų dalyką, kad visą gyvenimą stengėsi užsidirbti pati, o ne prašyti pinigų iš tėvelių. Būdama šešerių metų valydavo tėčio batus – tai buvo pirmasis savarankiškumo ir atsakomybės jausmo pojūtis. Vėliau teko persirengti aviacijos šventės simboliu – antimi. Teko dirbti ir korepetitore – mokė kaimynę matematikos ir gavo nuolatinį atlyginimą. Viešnia prisiminė ir rūbų pardavėjos darbą, į kurį jos tėveliai pažvelgė gana rimtai. Kiek vėliau prasidėjo nelengvas laikotarpis merginos gyvenime, nes teko vykti į Angliją skinti pomidorų – tai buvo atsisveikinimas su komfortu, bet buvo galima iš naujo permąstyti vertybes. Mergina visą laiką labai troško tapti MTV laidų vedėja, deja, ji negavo šio darbo, bet suprato, kad negalima pasiduoti, be to, labai svarbu gyvenime turėti planą B. Per finalą Simonai buvo pasiūlyta dirbti radijo stotyje. Prieš 18 metų mergina buvo tik Simona, o dabar ji Simona Bandita. Dirbdama „Zip FM“ laidų vedėja ji pajuto kūrybinę laisvę, o „Zip FM“ programų direktorės darbas tik patvirtino jos seniai suvoktą tiesą, kad viską gyvenime galima įgyvendinti. Simona turi savo dizaino liniją, kuria.

Buvo įdomu išgirsti energingos moters pasakojimą apie jos įvairią veiklą, užsispyrimą ir atkaklų tikslo siekimą. Supratome, kad svarbu gyvenime viską bandyti ir niekada nepasiduoti.

Austėja Dumbrytė, I^a klasės gimnazistė