Ankstyvas, šaltas ir snieguotas sausio 5-osios rytas trisdešimčiai Pakruojo rajono pedagogų prasidėjo išvyka į Kauną. Pagal Tūkstantmečio mokyklų programą Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje vyko Pakruojo rajono pedagogų stažuotė.

Net neabejojame, kad apie šią mokslo įstaigą esate girdėję puikių atsiliepimų. Ar žinote, kad LSMU gimnazijai vadovauja mūsų kraštietis, Pakruojo vidurinės mokyklos 31-os laidos absolventas Arūnas Bučnys? Gal todėl šio susitikimo labai laukė gerbiamą Arūną nuo mokyklos, studijų laikų pažinoję mokytojai. Ne mažiau smalsumu degė ir kiti Pakruojo rajono pedagogai.

Susitikęs su savo žemiečiais mokytojais gimnazijos direktorius A. Bučnys papasakojo apie LSMU gimnazijos steigimosi pradžią ir jos raidą. Tai nevalstybinė benrojo ugdymo mokykla, kurios steigėjas yra LSMU. Nors kuriant gimnaziją būta abejonių, ar pavyks viską įgyvendinti, nes Kauno mieste didelė gimnazijų pasiūla ir tėvai gali rinktis, įdėtas triūsas (dirbta išties labai daug, tikslingai ir nuoširdžiai) pasiteisino - pirmaisiais mokslo metais - 2013-aisiais naujai įsteigtos mokyklos duris pravėrė 500 mokinių. Dabar gimnazijoje mokosi 865 mokiniai.

Kalbėdamas apie gimnazijos šiandieną direktorius pabrėžė mokyklos bendruomenės narių santykių svarbą, džiaugėsi, kad pavyko sutelkti darnų mokytojų kolektyvą, kuriame vyrauja puikūs, nechierarchiniai santykiai su kolegomis, atvirai diskutuojama, mokytojai gali vertinti mokyklos administracijos darbą. Mokytojų amžiaus vidurkis 41metai, mokykloje dirba 30 proc. mokytojų vyrų.

Svarbus ryšys su mokinių tėvais, kurie išsilavinę, verslūs, labai reiklūs, neatsisakantys pagelbėti, aktyviai dalyvautys mokyklos gyvenime.

Pagarbūs, susitarimais grįsti mokytojų ir mokinių santykiai taip pat labai svarbūs. Mokiniai gimnazijoje mokomi mokytis, laikomasi susitarimų dėl mobiliųjų telefonų naudojimo - iki 10 klasės jų pamokose negali būti. Gimnazijoje užtikrintas mokinių saugumas.

Stebėtinai gražūs gimnazijos bendruomenės santykiai su buvusiais mokiniais - alumnais. Tuo galėjome įsitikinti klausydamiesi gamtos mokslų dėstymo patirtimi besidalijančios biologijos mokytojos ir alumno Pauliaus įžvalgomis, kuris studijuodamas mediciną gilina savo žinias imuninių ir autoimuninių ligų, kamieninių ląstelių srityse, dvejus metus dirbo su gimnazistais ir padėjo ruoštis tarptautinėms olimpiadoms. Reikėtų pridurti, kad 40 proc. gimnaziją baigiančių abiturientų toliau renkasi medicinos studijas universitete. Gimnazija didžiuojasi savo mokinių aukštais akademiniais pasiekimais, neformalaus ugdymo veiklomis, tarptautiniais ryšiais, tradiciniais renginiais, tautiniu patriotiniu ugdymu, dalykų integracija. LSMU gimnazija priklauso tarptautiniam „Label France Éducation" (prancūzų kalbos mokymosi pakraipos) tinklui.

Stažuotėje dalyvavę Pakruojo rajono pedagogai turėjo galimybę dalyvauti atvirose pamokose, apžiūrėti mokyklos erdves, pabendrauti su kolegomis. Po pietų mūsų laukė daug nepakartojamų įspūdžių suteikęs praktinis užsiėmimas grožio ir sveikatos laboratorijoje LSMU Farmacijos fakultete.

Gerbiamas Arūnai, dėkojame už nepaprastai šiltą viešnagę gimnazijoje. Ačiū visai Jūsų mokyklos administracijai, mokytojams, mokiniams už geranoriškumą, globą ir dėmesį visos viešnagės metu. Labiausiai džiaugiamės Jūsų, Arūnai, energija, optimizmu, idėjomis, nuoširdžiu darbu, kuriuo prisidedate prie Lietuvos švietimo gerovės.

Prancūzų kalbos mokytoja Inga Ušinskaitė

Kartu su #tūkstantmečiomokyklos

Įtraukiojo ugdymo veiklų organizavimas pagal Tūkstantmečio mokyklos (TŪM) programą. #TŪM.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

TŪM programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Projekto trukmė 2023 m. gegužės 11 d. – 2025 m. birželio 30 d. Projekto finansavimo suma 112 705 422,13 Eur. Tinkamų finansuoti lėšų suma - 113 376 623,67 Eur.

 

Tiriamosios veiklos VU Šiaulių akademijos ir Panevėžio STEAM centruose paįvairina biologijos pamokas. Taip mokydamiesi gimnazistai įgyja daugiau praktinio darbo patirties, pagilina jau turimas savo žinias.

Spalio 25 dieną neformalaus ugdymo „Jaunieji biologai“ gimnazijos grupės mokiniai Panevėžio STEAM centre mokėsi dirbti su reguliuojamo tūrio pipetėmis dalyvaudami užsiėmime „Pipetavimo pratybos“. Ketvirtokai gimnazistai lapkričio 9 dieną tame pačiame Panevėžio STEAM centre taikydami modernius DNR tyrimo metodus – PGR ir elektroforezę agarozės gelyje – identifikavo, kokiai organizmų rūšiai priklausė jų tiriamas organizmas. Gimnazistai atliko praktinį darbą „Pamatyk DNR, ištirk ją ir sužinosi, kur pradingo boružė septyntaškė“.

Lapkričio 16 dieną su I a kl. mokiniais vykome į VU Šiaulių akademijos STEAM centrą, atlikome praktikos darbą „Mielių lenktynės“- mielių ląstelės, kaip ir dauguma kitų ląstelių, turi optimalią augimo ir dauginimosi temperatūrą, kurioje jos kvėpuoja intensyviausiai. Taigi, kokia temperatūra yra optimali? O kokioje temperatūroje mielių kvėpavimas beveik nevyksta? Be to, mielėms augti svarbus ir substratas - ar vienodai mielės išskiria CO2, kai energijos šaltinis yra gliukozė, fruktozė ar sacharozė?

Lapkričio 24 dieną gimnazistai trečiokai Panevėžio STEAM centre dalyvaudami tiriamojoje veikloje „Fotosintezė fotoelektrai: kaip įveiklinti augalų pigmentus?“ išskyrė augalinius pigmentus ir jais užpildė savarankiškai sukurtus dažais jautrinamų saulės elementų (DJSE) prototipus bei juos išbandė.

Gruodžio 14 dieną su kita trečiokų gimnazistų grupe VU Šiaulių akademijos STEAM centre atlikome darbą „Kokie augalų pigmentai dalyvauja fotosintezės procese?“ Mokiniai išskirstė augalų pigmentus chromatografijos metodu ir identifikavo jų spektrus spektrofotometriniu metodu.

Biologijos mokytoja Daiva Makauskienė

Kartu su #tūkstantmečiomokyklos

STEAM veiklų organizavimas pagal Tūkstantmečio mokyklos (TŪM) programą. #TŪM.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

TŪM programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Projekto trukmė 2023 m. gegužės 11 d. – 2025 m. birželio 30 d. Projekto finansavimo suma 112 705 422,13 Eur. Tinkamų finansuoti lėšų suma - 113 376 623,67 Eur.

 

Gruodžio 18 d. trečiokai gimnazistai chemijos žinias gilino pas projekto „Tūkstantmečio mokyklos I“ partnerius Petrašiūnuose. Aplinkos inžinierė Rima Gudienė apžvelgė įmonės istoriją, papasakojo apie Europos standartus atitinkančią produkciją, sužinojome apie išnaudotų karjerų panaudojimo planus ateityje.

Su savo valdomis profesionaliai ir emocingai supažindino laboratorijos vedėja dr. Lina Šneideraitienė. AB „Dolomitas“ laboratorija yra vienintelė Lietuvoje akredituota įstaiga, atliekanti bandymus užpildų mechaninėms ir fizikinėms savybėms, dėvėjimosi dėl dygliuotų padangų poveikio atsparumui nustatyti. Be to, joje įvairiais metodais tiriamas ir dolomito dalelių atsparumas dėvėjimuisi, trupinimui, poliravimui, taip pat mineralinių medžiagų tankis, įmirkis ir kitos savybės.

Būsimiesiems chemikams labai svarbu susipažinti su savo rajono įmonėse naudojamomis technologijomis, jose gaminama produkcija ir laboratorijose atliekamais tyrimais. Per šią netradicinę chemijos pamoką gimnazistai galėjo pagilinti savo žinias.

Chemijos mokytoja Vita Gudonienė

Kartu su #tūkstantmečiomokyklos

STEAM veiklų organizavimas pagal Tūkstantmečio mokyklos (TŪM) programą. #TŪM.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.

TŪM programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Projekto trukmė 2023 m. gegužės 11 d. – 2025 m. birželio 30 d. Projekto finansavimo suma 112 705 422,13 Eur. Tinkamų finansuoti lėšų suma - 113 376 623,67 Eur.

 

Gruodžio 18 d. popietę Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos edukacijos klasėje vyko Balsių pagrindinės mokyklos, Lygumų pagrindinės mokyklos, „Žemynos“ progimnazijos ir „Atžalyno“ gimnazijos vadovų ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų susitikimas – diskusija pirmokų adaptacijai, gimnazistų pasiekimams bei ugdymo(si) lūkesčiams aptarti.

Pradžioje „Atžalyno“ gimnazijos direktorė Asta Valuntienė pasidalijo keliomis lietuvių k. ir literatūros mokytojos Romualdos Juknevičienės mintimis apie tai, kaip literatūros pamokos padeda visapusiškai ugdyti žmogų. Anot lituanistės, juk pavyksta su gimnazistais pasigrožėti tekstu, jie įžvelgia gilesnių prasmių, ir tada norisi Justino Marcinkevičiaus Mažvydui pritarti, kad tas akmuo Sizifui ne bausmė, o laimė, kad be to akmens gyvenimo nebūtų. Vadovė pasidžiaugė visais susirinkusiais ir pakvietė prie arbatos ar kavos puodelio pasidalyti mintimis, kaip sekasi dirbti su pirmokais gimnazistais. Gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Romualda Juknevičienė džiaugėsi imliais, darbščiais, stropiais, mėgstančiais skaityti pirmokais gimnazistais, akcentavo jų smalsumą. Be to, mokytoja pabrėžė, kad kelia sau didelius reikalavimus, pamokoje dėmesį skiria įvairioms veikloms, vizualizacijai, nes nori sudominti gimnazistus, sulaukia puikaus grįžtamojo ryšio. „Žemynos“ progimnazijos lituanistės Regina Gasparavičienė ir Rūta Stuogienė teigė, kad šie mokiniai buvo motyvuoti, kūrybingi, smagu girdėti, kad situacija nepasikeitė. Gimnazijos lituanistė Valda Juknienė atsinešė pirmokų laiškų, rašytų tiek jai, tiek buvusioms lietuvių kalbos ir literatūros mokytojoms. Iš skaitomų ištraukų buvo galima suprasti, kad mokiniai nuoširdūs, jautrius žodžius skyrė savo mokytojoms, atvirai rašė, ko išmoko, o kas vis dar nesiseka. Mokytoja Valda Juknienė pasakojo, kad adaptacija, nors ir buvo nelengva, bet jau sėkmingai baigėsi, dabar viskas gerai ir kartu mokomasi suprasti, kaip literatūra gali padėti nepaklysti paauglystės pasaulyje. Lygumų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Balčiūnienė pastebėjo, kad iš pradžių mokiniams nebuvo lengva priprasti gimnazijoje prie didelės klasės, bet reikėjo tik laiko. Direktorė Asta Valuntienė teigė, kad stebėjo pamoką, džiaugėsi mokinių įsitraukimu į darbą, jų dėmesingumu. Lietuvių kalbos ir literatūros bei teatro mokytojas Valdas Gasparavičius kalbėjo, kad yra nelengva motyvuoti mokinius, ugdyti atsakomybės jausmą, bet visada yra tokių gimnazistų, su kuriais galima pakalbėti apie literatūrą, ieškoti gilesnių prasmių. Tačiau slegia, kad mokytojai tampa besikeičiančių programų įkaitais, atnaujinami egzaminai, reformos kartais varo į neviltį. Be to, lituanistas Valdas akcentavo daug kitų problemų, pavyzdžiui, labai suprastėjusi mokinių atmintis, I gimnazijos klasėje lietuvių kalbai ir literatūrai skiriamos tik 4 pamokos per savaitę. Balsių pagrindinės mokyklos lituanistė Dalia Čeponienė pritarė, kad iš tiesų prie raštingumo blogėjimo prisideda pratybos, jos tik blogina situacija, mokiniai vis mažiau rašo ranka patys. Jai paantrino „Žemynos“ progimnazijos lituanistė Regina Gasparavičienė. Be kita ko, mokytoja Regina pabrėžė, kad į gimnaziją ateina įvairių gabumų ir motyvacijos mokiniai. Jai pritarė ir „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Modesta Tamašauskienė. Gimnazijos direktorė pastebėjo, kad mokinių branda ne visada sutampa su jų amžiumi, taip pat, kaip rodo anketos, jiems labai svarbi gimnazijos jauki aplinka ir santykiai su mokytojais. Vadovė Asta Valuntienė padėkojo mokytojai Reginai už pagalbą vykdant abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą, pasidžiaugė visų pedagogų bendru darbu. Lygumų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Lina Rutkevičienė tarė ačiū už galimybę susitikti, pakalbėti, išgirsti.

Susitikimo pabaigoje apibendrindama diskusiją gimnazijos direktorė Asta Valuntienė džiaugėsi galimybe bendrauti ir bendradarbiauti, padėkojo visiems diskusijos dalyviams ir įteikė atminimo dovanėles. Svarbu būti išgirstiems. Artina daug dalykų, pavyzdžiui, veikimas drauge siekiant bendrų tikslų. Gal skirtingai formuluojame savo norus, bet galiausiai visi jie apie tą patį - apie ūgtį, apie pasiruošimą priimti kiekvieną, apie santarvę, apie BUVIMĄ KARTU.

 

Prieš pat mokinių atostogas gimnazijoje mokiniai „užkūrė“ tikrą „Eurovizijos“ dainų konkurso vakarėlį!

Skaityti daugiau>>