Spalio pradžioje įvyko auklėtojų metodinės grupės posėdis, kuriame trečiokų kuratorė Inesa Tamulionytė-Poškauskienė pasidalijo gerąja patirtimi, parsivežta iš ERASMUS+ projekto „Bricks for change“. Kolegoms buvo papasakoti įspūdžiai ir praktiškai išbandytas LEGO metodas.

 

Spalio 13 dieną grupelė trečiokų gimnazistų ir viena abiturientė su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Valda Jukniene vyko į Vilnių. Pirmiausia apsilankėme Vilniaus universitete, įkurtame 1579 m., viename seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų. Ateinančiais metais, balandžio 1-ąją, VU švęs 444 metų jubiliejų. Vaikščiojome po įvairius universiteto kiemelius, pavadintus rašytojų vardais. Kiemeliuose yra daug jų simbolikos, kuri padeda kūrėjus atpažinti. Užėjome ir į universiteto vidų, kur susipažinome su įvairių laikotarpių menininkų nutapytomis freskomis. Po to užsukome į universiteto teritorijoje esančią Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčią. Joje pamatėme daug paminklų, skirtų rašytojams Adomui Mickevičiui, Simonui Daukantui ir kt. Sužavėjo bažnyčios vargonai, kurie yra patys didžiausi Lietuvoje. O zakristijoje matėme eksponuojamą M. Daukšos išverstos „Postilės“ knygą.

Po to atvykome į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, įsikūrusį buvusiuose KGB rūmuose, kur 50 metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Vaikščiojome po rūsį, kuriame veikė KGB kalėjimas. Gidas mus supažindino su čia KGB vykdytais nusikaltimais, kaip būdavo baudžiami ir kaip gyveno kaliniai, uždaryti kamerose. Čia nacių okupacijos metais kalėjo ir rašytojas Balys Sruoga, prieš ištrėmimą į Štuthofą.

Eidami Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio muziejaus link užsukome į muzikos akademiją pajusti ten tvyrančios muzikos dvasios. Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus yra įkurtas bute, kuriame rašytojas gyveno ir kūrė 1947-1967 m. Lankydamiesi muziejuje sužinojome rašytojo biografiją, pomėgius, charakterį, parašytus kūrinius. Pastebėjome ir jo žymiąją papūgos skulptūrėlę, kurią rašytojas visada laikydavo ant savo darbo stalo. Gidė mums parodė ir rašytojo veido bei dešinės rankos įspaudus, padarytus gipse. Vėliau viename jo buto kambarių klausėme paskaitos apie V. Mykolaičio-Putino gyvenimą.

Daugumai mokinių labiausiai įsiminė pasivaikščiojimas buvusių KGB rūmų rūsiais. Esame labai dėkingi mokytojai už suorganizuotą išvyką.

Jaunasis gimnazijos žurnalistas, III c klasės mokinys Vincentas Lekas

 

2022 m. rugsėjo 25 – spalio 1 dienomis Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mokinių ir mokytojų komanda dalyvavo „ERASMUS+“ mokyklų mainų partnerystės projekte „SCIENTIFY“. Mokinių komandą sudarė Julius Šapoka, Matas Šimanskis, Agnietė Kapučinskaitė ir Elinga Gendvilaitė. Projektas vyko Šiaurės Vokietijoje, Šlėzvigo- Holšteino regione, Eutin mieste. Dalyvavo mokiniai iš Lietuvos, Portugalijos, Vengrijos ir Vokietijos.

Eksperimentiniai projektai

Savaitę trukusių mokinių grupių mainų veiklos „Atrask ir tyrinėk pasitelkdamas gamtos mokslus: kasdieniniai ir gamtos reiškiniai“ vyko grupėse Johann Heinrich Voss mokykloje Eutin mieste. Tyrinėjome pasirinktus su gamtos mokslais susijusius reiškinius. Mes buvome suskirstyti į 4 grupes, kurių kiekvieną sudarė mokiniai iš visų 4 dalyvavusių šalių. Komandos gavo po didelę dėžę įvairių daiktų. Naudodamiesi jais, turėjome paruošti pristatymą apie kokį nors kasdienį reiškinį iš gamtos mokslų pusės. Grupės pristatė energijos formas ir jų virsmus, vandens verpetų susidarymą upėse, šokinėjimo su guma nuo tilto fizikinius ir cheminius procesus bei saulės baterijas.

Šiaurės Vokietijos pažinimas

Be to, galėjome pakeliauti po Šiaurės Vokietiją – regioną tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų. Šis kraštas žymus savo uostais, išskirtine gamta, vokiečių ir skandinavų tradicijas sujungiančia kultūra. Mes aplankėme didžiuosius miestus: Šlėzvigo- Holšteino sostinę Kylį, istorinės Hanzos prekybininkų sąjungos miestą Liubeką, garsėjantį marcipaniniais saldainiais, Danijos pašonėje esantį Flensburgą bei Hamburgą, antrą didžiausią uostamiestį Europoje. Šiuose miestuose ne tik leidome laisvą laiką, bet ir atlikome įvairias užduotis. Liubeke mums buvo organizuotos detekyvinės orientacinės varžybos. Flensburge aplankėme interaktyvų mokslo muziejų „Phanomenta“.

Įsimintiniausia išvyka – Husumo purvynai

Daugeliui įsimintiniausia tapo tiriamoji kelionė į išskirtinės gamtos kampelį – Husumo purvynus. Po dviejų valandų kelionės autobusu išlipome į šaltą ir vėjuotą pievą prie Šiaurės jūros. Palipus pylimu, prieš mus atsivėrė vieta, kurią turėsime tyrinėti – pilka bala, besidriekianti į visas puses, kiek tik aprėpia akys. Po kurio laiko ir taip jau drebantys mūsų kūnai buvo informuoti, jog kitą tyrinėjimo etapą tęsime basomis. Iš pradžių tai neskambėjo itin gundančiai, bet galiausiai perlipome per savo nusistatymą. Jis pasirodė buvęs didesnis trukdis betarpiškai patirčiai už patį šaltį. Husumo purvynai yra ypatinga vieta, įtraukta į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą. Jie ypatingi tuo, kad čia nuolat keičiasi potvyniai ir atoslūgiai. Tai sudaro neįprastas gamtines sąlygas, išlaikoma unikali biologinė įvairovė, kurią ir tyrinėjome. Purvynai yra namai kirmėlėms, įvairiems moliuskams, krabams ir daugeliui kitų gyvių. Tai svarbus maisto šaltinis praskrendantiems paukščiams. Nors Husumo purvynai iš pradžių neatrodė kaip itin malonus būdas praleisti laiką, tačiau galiausiai daugeliui tai tapo viena įdomiausių ir įsimintiniausių veiklų.

Gyvenimas šeimose

Vienas svarbiausių dalykų, kas daro šiuos programos „ERASMUS + “projektus ypatingus, yra gyvenimas šeimose. Suprantame, kad nėra lengva taip paprastai priimti naują žmogų į savo gyvenimą, tačiau galime džiaugtis, kad vokiečių šeimos mus sutiko tikrai be galo šiltai, jaukiai ir maloniai. Štai ką apie gyvenimą savo mainų šeimoje sako Julius: „Mano bendraamžio tėvai buvo be galo malonūs, draugiški ir svetingi. Šeimos nariai mokėjo anglų kalbą, tad susikalbėjom sklandžiai, be problemų. Tai mus suartino. Namai jaukūs, tvarkingi. Gavau ir atskirą kambarį. Maistas buvo nuostabus. Taip pat turėjome ir visai gražią tradiciją – kiekvieną rytą kartu išgerti kavos, papusryčiauti.“ Matas dalijasi tokiais įspūdžiais: „Mane visa šeimyna priėmė labai šiltai. Tą patį vakarą berniuko, pas kurį gyvenau, tėtis sugalvojo pagaminti kiniško maisto. Buvo labai skanu. Bevalgydami kalbėjome apie hobius, aplankytas šalis bei tradicijas. Man labai patiko tai, jog tiek aš, tiek berniukas, pas kurį gyvenau, turėjome tą patį pomėgį krepšinį. Vieną dieną jis mane nusivedė į krepšinio komandos treniruotę. Pastebėjau, jog visi deriniai ir sporto pratimai yra labai panašūs į tuos, kuriuos atliekame Pakruojyje.“ Agnietė nori pridurti: „Džiaugiuosi šeima, kuri mane priėmė. Visi: tiek Arne, mano bendraamžis, tiek jo tėvai, buvo be galo šilti ir draugiški. Su jais praleidome nemažai laiko, daug bendravome: kartu valgėme pusryčius ir vakarienę, vieną vakarą žaidėme stalo žaidimus, paskutinę dieną kartu vakarieniavome graikų restorane. Manau, kad viena yra sutikti priimti žmogų po savu stogu, o kita paversti jį savo šeimos nariu. Jaučiau, kad mano šeima darė viską, kad pasijusčiau jų dalimi nors vieną savaitę. Už tai esu jiems labai dėkinga.“ Elinga dalijasi tokiomis mintimis: „Labai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti šiame projekte. Visi grįžome kupini naujų įspūdžių ir patirčių, kurių niekada nepamiršime. Šeimos visus priėmė svetingai, o ir kiti programos nariai buvo malonūs, stengdavosi padėti bet kokioje situacijoje. Nuostabu, kad Europos jaunimas gali taip bendradarbiauti ir mokytis kartu, pažinti vieni kitus.“

Mokymosi savaitės vertė

Apibendrindami galime pasakyti, kad šis projektas kiekvienam iš mūsų suteikė kur kas daugiau nei vien tik naujų gamtos mokslų ar anglų kalbos žinių. Ši savaitė buvo be galo įsimintina: žavėjo kelionės, džiugino atlikti gamtamoksliniai darbai, tačiau labiausiai patiko žmonės, su kurias susipažinome ir kartu praleidome laiką. Kone kiekvieną šios kelionės žingsnį lydėjo naujos patirtys, kurios buvo be galo ypatingos ir naudingos mums visiems. Turbūt nė vienas mūsų negrįžo visiškai toks pat, koks išvažiavo. Kiekvienas pasiėmėme po dalelę to, ką buvo naudinga išmokti ir sužinoti, ir to, kas mus padaro geresniais žmonėmis.

Julius Šapoka, Matas Šimanskis, Agnietė Kapučinskaitė ir Elinga Gendvilaitė

 

Spalio 19 d. gimnazijoje įvyko apskritojo stalo diskusija „Ko reikėtų, kad gimnazijoje visiems būtų gera?“ Joje dalyvavo mokinių seimo atstovai, mokytojai, gimnazijos administracija. Gyvas pokalbis džiugino nuomonių ir idėjų gausa.

Diskusijos pradžioje išsiaiškinome gerumo sąvoką ir pasidalijome mintimis, ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų. Mokytojai akcentavo, kad jiems gera tada, kai sulaukia grįžtamojo ryšio iš mokinių. Taip pat smagu, kai gimnazistai praeidami pasisveikina, užkalbina, bando įsigilinti į dėstomą dalyką. Mokiniai pasakojo, kad jiems gera, kai pamokos medžiaga yra pateikiama originalia forma, taip jie gali ne tik atitrūkti nuo rutinos, bet ir išmokti naudingų dalykų. Be to, kalbėjome ir apie visos bendruomenės ryšį, ieškojome būdų, kurie padėtų jį pagerinti. Beje, stengiamės įsigilinti į esamas problemas, aptarėme jų atsiradimo priežastis ir šalinimo būdus.

Ši jauki diskusija dar labiau sustiprino mokytojų ir mokinių tarpusavio ryšį bei įkvėpė kurti geresnę mokyklos atmosferą.

 

Spalio 17 d. abiturientų grupelė, viena trečiokė gimnazistė ir biologijos mokytoja Daiva Makauskienė lankėsi VU Šiaulių akademijos STEAM centre, kur biologijos chemijos laboratorijoje atliko tiriamąjį darbą „Cheminių medžiagų kelionės ląstelėje“.

Gimnazistai dirbdami nustatė, kokią įtaką difuzijos greičiui turi temperatūra ir ištirpusių medžiagų dalelių dydis, apskaičiavo dažiklių sklidimo atstumo vidurkius, dispersiją, standartinius nuokrypius, vidutinę standartinę paklaidą. Be to, įsivertino atliktų matavimų tikslumą ir patikimumą apskaičiuodami variacijos koeficientą. Iš viso veiklos užtruko tris valandas.

Tai buvo puiki patirtis, kuri pravers atliekant projektinius darbus ir per brandos egzaminą.

III a klasės gimnazistė Agnė Abromavičiūtė

 

Spalio 18 d. į gimnaziją atvyko psichologas Evaldas Karmaza, kuris susitiko su abiturientais ir pasidalijo savo įžvalgomis, kaip lengviau įveikti egzaminų stresą. Mūsų ketvirtokai išgirdo naudingų patarimų, kuriuos, tikimės, pritaikys ir lengviau įveiks nerimą. Vakare gimnazijos aktų salėje svečias bendravo su gimnazistų tėveliais, kurie klausė psichologo paskaitos „Nuo bausmių paskatinimo link: susitarimais grįstas bendravimas“. Evaldas Karmaza pateikė puikių patarimų, kaip kurti namuose taisykles, kad būtų išvengta barnių, aptarė susitarimų nesilaikymo pasekmes. Nuoširdžiai dėkojame Pakruojo visuomenės sveikatos centrui už galimybę dalyvauti svečio paskaitose, o psichologui už aktualių temų informatyvų ir aiškų pateikimą.

 

Šiandien netikėtai mūsų gimnaziją aplankė garbingi svečiai iš Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris kun. Rimantas Žaromskis ir Šiaulių vyskupijos katechetikos centro vadovė Danutė Kratukienė. Jie atvežė Jo Ekscelencijos Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio padėką tikybos mokytojai Laimutei Činčienei už jaunimo vertybinį ugdymą neformaliose erdvėse ir aktyvų dalyvavimą XX tarptautiniame jubiliejiniame piligriminiame žygyje „Tebūnie, man kaip tu pasakei“ Lk 1, 38 b iš Kryžių kalno į Šiluvą. Padėkos raštas įteiktas ir gimnazijos direktorei Astai Valuntienei už sudarytas galimybes gimnazijos mokiniams ir mokytojams dalyvauti žygyje.

Jei nebūtų mūsų gimnazijos mokinių užsidegimo dalyvauti žygyje, ši padėka būtų bevertė. Nuoširdžiai dėkoju gimnazistams, nepabūgusiems iššūkio dalyvauti piligriminiame žygyje ir paaukoti savo laisvadienį, taip pat tariu ačiū gimnazijos direktorei Astai Valuntienei už paskatinimą ir suteiktą transportą, vairuotojui Valdui už kantrybę, tėveliams, patikėjusiems man savo vaikus. Dėkinga visiems. Mes stiprūs kartu.

Tikybos mokytoja Laimutė Činčienė