Pakruojo rajono mokyklos baigia įgyvendinti Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „IMK – išmanioji mokymosi kryptis“. 2020 metais Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija teikė paraišką Europos socialinio fondo agentūrai ir gavo finansavimą projektui „IKM-išmanioji mokymosi kryptis“. Projektas teiktas partnerystėje kartu su Linkuvos gimnazija, Balsių ir Lygumų pagrindinėmis mokyklomis ir yra įgyvendinamas siekiant pagerinti Pakruojo rajono mokinių matematikos rezultatus, diegiant virtualias ugdymo(si) aplinkas mokyklose.

Pasinaudojant gautu finansavimu mokyklose buvo įrengtos keturios 3D turinio klasės, taip pat nupirktos 6 išmaniosios SMART lentos, organizuoti mokymai bei refleksijos matematikos ir kitų dalykų mokytojams. Mokiniai aprūpinti EDUKA bei egzaminatorius.lt platformų prisijungimais.

Konsultuojančia mokykla tapo Pasvalio P. Vileišio gimnazija, o konsultuojančiu projekto ekspertu matematikos mokytojas, ekspertas Antanas Apynis. Kaip ir visas pasaulis, taip ir projekto įgyvendinimas susidūrė su iššūkiais, kuriuos teko įveikti COVID-19 pandemijos akivaizdoje, tačiau mokytojai dėl to neprarado susižavėjimo ir noro gilintis į išmaniąsias technologijas ir jų panaudojimo galimybes pamokose.

3D klasėse pamokas rengia ir veda ne tik matematikos mokytojai. Tai puiki priemonė organizuoti integruotas skirtingų dalykų pamokas, taip pat lengviau paaiškinti tam tikrus veikiančius elementus, apie kuriuos tenka mokytis. Mokiniai gali išsamiau apžiūrėti tam tikrus objektus. Kalbant apie įtraukųjį ugdymą 3D klasės efektyviai pritaikomos ir darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais.

Išmaniosiomis SMART lentomis aprūpinti matematikų kabinetai leidžia efektyviau mokyti, planuoti ir kurti užduotis, jas pateikti mokiniams, pamokas padaryti labiau patrauklias, žaismingesnes.

Mokymų ir refleksijų metu pedagogai turėjo puikią galimybę megzti ir plėtoti glaudesnius tarpusavio santykius, diskutuoti apie kylančius sunkumus bei galimus sprendimo būdus. Projekto konsultantas Antanas Apynis kėlė ne vieną galimą viziją ar provokuojantį klausimą apie matematikos mokytojų darbo efektyvinimą.

Projekto išlaidų suma, kurią įsisavino Pakruojo rajono švietimo įstaigos, – 91 296,87 eurai.

Projekto koordinatorė Roma Stočkė 

Rugsėjo 26 dieną grupelė II klasės gimnazistų kartu su biologijos mokytoja Daiva Makauskiene vyko į VU Šiaulių akademijos STEAM centrą. Biologijos ir chemijos laboratorijoje mokiniai atliko tiriamąjį darbą „Cheminių medžiagų kelionės ląstelėje“.

Supažindinti su veikla gimnazistai kibo į darbą: skubėjo išsiaiškinti, kokios cheminės medžiagos gali keliauti pro pusiau laidžią membraną, kokie procesai vyksta joms judant. Atlikdami bandymą iš dializės žarnos pagaminę sandarų maišelį bei ištyrę jo laidumą įvairioms cheminėms medžiagoms nustatėme jų judėjimo kryptį. Sverdami ir stebėdami maišelio masės pokyčius geriau supratome difuzijos ir osmoso procesus, išsiaiškinome jų vyksmo priežastis. Teko prisiminti nemažai biologijos teorijos, su kuria puikiai susitvarkėme. Dirbdami tobulinome eksperimentinius gebėjimus, mokėmės savarankiškai tirti medžiagas. Taigi sužinojome daug naujo ir nekantraujame vėl apsilankyti STEAM centre.

II b klasės gimnazistė Skaistė Vaičiulytė

 

Norisi pasidalyti įsimenančiomis akimirkomis iš išvykos. Rugsėjo 16 dieną po pamokų tikrieji meno entuziastai išsiruošė į Lygumų pagrindinę mokyklą, kur mus priėmė Aleknaičių bendruomenės įkūrėjas Vilius. Mums buvo paruoštos dvi kardinaliai skirtingos veiklos. Pirmiausia menininkė Kamilė Krasauskaitė supažindino su duonos raugo galimybėmis, kuriant meniškas kaukes. Kol proceso „rezultatai“ kepė, mums talkino dėstytoja, menininkė Rūta Spelskytė, jos užduotis buvo išlankstyti iš kosmoso į žemę nukritusių uolienų formų atitikmenis.

Aleknaičių bendruomenė sužavėjo geranorišku bendravimu ir kryptingu tikslo siekimu - supažindinti visuomenę su šiuolaikiniu menu. Pavyzdžiui, nei vienam iš mūsų nėra tekę ragauti meno kūrinio, pasirodo, jis gali būti netgi skanus. Nuoširdžiai dėkojame Aleknaičių bendruomenei už puikią pažintį su šiuolaikiniu menu.

Dailės mokytoja Simona Čemoškaitė

 

Gegužės 9-13 dienomis Erasmus+ projekto dalyvius šiltai priėmė Katovicų miesto mokykla Szkoła Podstawowa Nr. 66 im. Janusza Korczaka. Tai Katovicų priemiestyje esanti mokykla, įsikūrusi viename Katovicų miesto mikrorajone, gražiame daugiaaukščių namų ir gamtos prieglobstyje.

Į kelionę išsiruošė keturi „Atžalyno“ gimnazijos pirmaklasiai gimnazistai Greta Balčiūnaitė, Ignė Vaitiekūnaitė, Vanesa Gudonytė ir Dovydas Šumskis, projekto Lietuvoje vadovė-psichologė Inga Jankauskienė, informacinių technologijų mokytoja Irma Balčiūnienė, prancūzų kalbos mokytoja Inga Ušinskaitė.

Sekmadienio popietę išlipome Katovicų geležinkelio stotyje ir patekome į tikrą vasarą! Visą savaitę mus džiugino saulėti, vasariški orai, kuo labai džiaugėmės, nes dauguma projekto veiklų buvo suplanuotos gryname ore. Mūsų gimnazistus Gretą, Ignę, Dovydą Ir Vanesą savo globon perėmė lenkų šeimos.

Pirmadienio rytą rinkomės į mokyklą, kurioje projekto dalyvių laukė preciziškai suplanuotos veiklos. Iškilmingas projekto savaitės atidarymas, koncertas, šalių prisistatymai. Nedrąsūs mokinių žvilgsniai, drovumas, kalbėjimo viešai baimė dar kaustė mokinių bendravimą... Intensyvi darbo savaitė Lenkijoje prasidėjo! Tarptautinės mokinių grupės gavo užduotis paruošti pristatymus apie skaitmeninę visuomenę ir jos raštingumą, bendravimą internete, tokio bendravimo galimybes ir riziką, apie elektroninę prekybą. Neužmirštos ir šalių kultūros tradicijų temos.

Po pietų dairėmės po mokyklą: buvo aprodyti kabinetai, turėjome galimybę pabendrauti su dalykų mokytojais, mokiniais. Man nedrąsiai įkišus galvą į pradinių klasių kabinetą, mokytoja pakvietė užeiti į vidų. Klasėje 25 mokiniai, 5 mokinukai iš Ukrainos, kuriais mokytoja labai džiaugėsi: „Vaikai yra vaikai bet kurioje pasaulio šalyje!",- pokalbį lenkų - rusų kalbų mišiniu užbaigėme su mokytoja. Mokykloje daug edukacinių erdvių, šiuolaikiški kabinetai, visa reikalinga įranga, lauko žaidimo aikštelės. Sėkmingai vykdomas įtraukusis ugdymas. Mokykloje mokosi mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Jiems skirtas mokyklos pirmas aukštas ir jame esantys kabinetai. Yra vaikučių, sėdinčių neįgaliųjų vežimėliuose. Su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais dirba mokytojas ir mokytojo padėjėjas. Mokinių tokioje klasėje nedaug – du, trys, jiems įrengti sensoriniai kambariai ir erdvės. Mokyklai teko priimti ir ukrainiečių vaikus, kurie gan greitai adaptavosi ir sėkmingai įsijungė į mokymosi procesą.

Gražus ir turtingas Silezijos kraštas! Tad turėjome puikią galimybę su juo susipažinti iš arčiau. Aplankėme XX a. pradžioje netoli miesto įsikūrusią kalnakasių gyvenvietę Nikiszowiec, kuri įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Tai didžiulis gyvenamasis kvartalas, pastatytas XX amžiaus pradžioje anglies kasyklose dirbusiems žmonėms. Tai miestelis, kurį sudaro vienodo stiliaus raudonų plytų gyvenamieji namai, aikštė, bažnyčia, paštas, mokykla, parduotuvės, įstaigos, kiti pastatai.

Labai laukėme išvykos į Krokuvą, į antrąjį pagal dydį Lenkijos miestą po Varšuvos, buvusią Lenkijos sostinę. Veiksmo užteko visai dienai. Lydimi gido vaikščiojome po Krokuvos istorinį centrą, Kazimiežo kvartalą, kuriame iki antrojo pasaulinio karo gyveno žydai. Vavelio kalvoje ieškojome Lietuvos istorijos pėdsakų, gėrėjomės Vavelio pilies, rūmų ir katedros didybe. Kvapą gniaužė pagrindinė, didžiausia ir gražiausia Turgaus aikštė, jos viduryje – didžiulė turgaus halė, kurios viršutiniame aukšte įsikūrusi lenkų dailės galerija, kurioje taip pat turėjome galimybę apsilankyti. Pradžiugino ir laisvas laikas, skirtas savarankiškai pasidairyti po Krokuvos senamiestį, paragauti lenkų nacionalinių patiekalų jaukiose kavinukėse, pasivaikščioti Vyslos pakrantėmis.

Dienos bėgo greitai, nepastebėjome, kai įpusėjo mūsų viešnagė Katovicuose. Mokytojai ir mokiniai darbavosi grupėse, po to dalyvavome labai įdomiose energingosios gamtos mokslų mokytojos Žanetos pamokose. Stebėjome mokytojus rodomus bandymus su skystu azotu, juokaudami juos vadinome mokytojos burtininkės „fokusais“. Atliekant tokius bandymus paprastai būna daug dūmų, daug emocijų, netikėtų atradimų ir noro viską išmėginti pačiam. Mokytojai taip pat dirbo grupėse ir lygino šalių švietimo sistemas, pokyčius, mokytojų darbą, iššūkius jame. Tramvajumi išdardėjome į labai modernų Katovicų miesto centrą, išdidžiai pasipuošusį įspūdingais dangoraižiais, aikštėmis, skverais ir fontanais, taip pat jame išsaugotais Silezijos krašto buvusių anglies kasyklų pastatais ir įrenginiais, dairėmės, aikčiojome, atidžiai klausėmės gido pasakojimo apie miesto praeitį, dabartį, ateitį

Daug malonių emocijų sukėlė šokių pamoka, nes visi projekto dalyviai mokėsi šokti lenkų šokį Polonezą. Tai iškilmingas šokis, todėl šokamas pakiliai, juo dažnai buvo pradedamos puotos, pokyliai, kitos iškilmės. Ypatingų sugebėjimų šokti šį šokį nereikia, jis šokamas poromis, vaikščiojant lėtu tempu, mažais žingsneliais ir pritupiant takto pabaigoje.

Visada laukiamas tradicinis projekto dalyvių atsisveikinimo vakaras, kuris vyksta labai iškilmingai ir nuotaikingai. Vakaras vyko gražioje prieplaukoje Katovicų Silezijos parke, netoli didžiulio stadiono, gražioje gamtos apsuptyje. Ragavome gardžią svogūnų sriubą su skrebučiais, vištieną su daržovių troškiniu ir grietinėlėje keptomis bulvytėmis, ragavome kelių rūšių desertus. Nuotaikingai šokome projekto šalių šokius.

Baigiantis viešnagei dar dalyvavome orientacinėse varžybose, sportavome. Kepėme dešreles ant laužo, bendravome vaikštinėjome po didžiulę muziejaus po atviru dangumi teritoriją, primenančią lietuviškas Rumšiškes ir jau galvojome apie grįžimą namo. Nors Kelionė į Lietuvą šiek tiek prailgo, bet tokiose išvykose labai vertini nepažįstamų žmonių, pakeleivių geranoriškumą ir pagalbą, projekto dalyvių ir kolegų kūrybiškumą ir laisvumą, atsakingumą, racionalumą, taip pat Lietuvių mokinius priėmusių šeimų svetingumą.

Tęsdami projekto „Griauk sienas – kurk tiltus. Kultūra“ įgyvendinimą, antradienį lankėmės Pakruojyje. Turėdami svečių ir stovyklaudami Kelmės rajone negalėjome neparodyti savo gimtojo krašto. Rytą pradėjome anksčiau nei įprastai, nes laukė kelionė.

Pirmasis sustojimas Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje. Svečiams parodėme tai, ką turime įdomiausio. Įprastai mokyklos būna panašios, tačiau taip pat kiekviena turi ir savitų dalykų. Lenkų delegacija žavėjosi ir gyrė mūsų valgyklą. Be to, svečiai stebėjosi, kad mokiniai turi maisto pasirinkimo galimybę. Jų mokykloje patiekiamas tik vienas patiekalas, dažniausiai mokiniai valgo tai, ką atsineša iš namų. Pabendravę su gimnazijos administracija, pasidarę bendrą nuotrauką ir paskanavę obuolių bei kriaušių iš gimnazijos sodo, vykome į Pakruojo dvarą. Gidė Živilė anglų kalba vedė ekskursiją dvare ir papasakojo labai įdomių, egzotiškų dalykų apie dvarišką baronų šeimos gyvenimą. Vėliau darėmės senovinę nuotrauką su fotografu Kęstu, kuris dar ir parodė nuotraukos ryškinimo procesą. Apžiūrėję laukinių paukščių ir kitų dvaro gyvūnų ekspozicijas turėjome laiko grožėtis egzotiško dvaro aplinka.

Papietavę susitikome su Laura Virkštiene „Tradicijoje“, kur vyko paskutinis užsiėmimas. Ilgai neišdils iš atminties nuostabi patirtis kepant šakočius ir skonio pojūtis vaišinantis desertais. Svetinga ir draugiška Laura nuoširdžiai atvėrusi namų duris papasakojo, kaip gaminamas šakotis, kaip ruošiama tešla, kokio dydžio ir svorio jie gali būti, kiek laiko užtrunka procesas. Kiekvienas norintis galėjo išbandyti šakočių kepimą prie įkaitusios krosnies. Abejingų neliko.

Išvažiuojant iš Pakruojo kilo mintis aplankyti dar ir Kryžių kalną, esantį pakeliui. Dienos programa įvykdyta, nuveikta netgi daugiau negu buvo suplanuota. Labai pavargę, tačiau džiaugsmingi grįžome į nakvynės vietą. Rytojaus diena žadėjo dar vieną nuotykį.

Trečiadienį vykome į Klaipėdą. Aplankėme jūrų muziejų ir delfinariume stebėjome delfinų pasirodymą, vėliau pasivaikščiojome Klaipėdos senamiestyje. Svečiai liko sužavėti delfinų pasirodymo, nei vienas iš jų nebuvo anksčiau matę nieko panašaus. Jūrų muziejuje tvyranti ramybė ir juntamas itin artimas ryšys su gamta leido pailsėti ir nurimti. Dieną užbaigėme prekybos ir pramogų centre „Akropolis“. Dar viena diena užklupo lavina įspūdžių, nuotykių ir džiaugsmo. Būdami Klaipėdoje, pirmą kartą per šią savaitę pamatėme saulę – šviesią, šiltą ir maloniai glostančią.